pilionis

2 pilionìs (-iẽs K), -ė̃ smob. (3) 1. pilies gyventojas, gynėjas: Nuo kurio laiko jau gyventojai, papilė[je] gyvenantys, pilionimis vadinas S.Dauk. Pilionys jau mislyjo apie pasidavimą prš. 2. Gmž miesto ar dvaro gyventojas: Tūls žioplys su Bleberiu vapa, būk piliónys vis linksmai kasdien prisivalgą ir miesčionys be vargų mieste šokinėją K.Donel. 3. prš pilietis: Nuog kurio sau pamokslą gal imti visi pilionys, visi tėvai ir augyvės, visi ūkinykai, šeimyną turį BPII480. Mirė mūsų seniausia pilionė ... šimto ir keturių metų LC1883,7.